Keliaudama vasaros dangumi vis aukščiau kyla saulutė, o žmones džiugina vis tirštesnė laukų žaluma, via ryškesniais gėlių žiedais mirguliuojančios pievos. Ateina trumpiausios metų naktys. Tada švenčiama pati gražiausia iš visų baltiškųjų švenčių – Kupolinės, arba Rasos, arba Joninės.
Pilna naktis ši paslapčių,
Gražių svajonių ir vilčių.
Laužų pašvaistės plieskia, švyti,
Tankmėj miškų papartis žydi.
Sunku jį žydintį surasti,
Tik nevalia vilties prarasti.
Visas Janytes ir visus Jonus,
Telydi laimė, Viešpaties malonė.
Šios gražios šventės proga sveikinome mūsų gyventojus Jonus – Joną Kiseliauską ir Joną Ščiglo bei darbuotoją Janiną. Dovanojome jiems gėlių vazonėlius, o galvas padabinome iš ąžuolų bei paparčių lapų nupintais ir žydinčiomis gėlėmis papuoštais vainikais.
Sukome ratelius, skambėjo dainos, prisiminėme šios šventės istoriją ir apeigas.
Linkime visiems surasti savo laimę – tą stebuklingą paparčio žiedą.
Regina Nemeikštienė
Užimtumo specialistė
