Keliaudama vasaros dangumi vis aukščiau kyla saulutė , o žmones džiugina vis tirštesnė laukų žaluma, vis ryškesniais gėlių žiedais mirguliuojančios pievos. Ateina trumpiausios metų naktys. Tada švenčiama pati gražiausia iš visų baltiškųjų švenčių – Kupolinės, arba Rasa, arba Joninės.
Kaip bepavadintumėme : Kupolinėmis, Rasa ar Joninėmis, tai yra gamtos šventė, švenčiama gamtoje ir su gamta.
Visi žolynai, srūvant vidurvasario šviesai, turi daugiausia galios, o vaistažolės – gydomųjų savybių. Už šviesą ir šilumą reikia padėkoti saulei, paprašyti jos palankumo kitiems metms. Kad žemės neaprėptų tamsa, reikia pasirūpinti kitokia šviesa ir šiluma. Tam reikalinga ugnis, todėl uždegamas laužas.
Joninės – Šv. Jono diena, todėl yra paplitęs paprotys per Jonines sveikinti Jonus ir Janinas.
Kadangi šiandien oras buvo nepalankus švęsti gamtoje, tai laužo nekūrėme, šventėme patalpoje. Tačiau turime savo centre Joną ir net Vandą, kurios vardadienis šiandien, todėl pripynėme vainikų ir abu pasveikinome. O kokia gi šventė be muzikos , dainų ir šokių? Į svečius pasikvietėme saviveiklininkus iš Ūbiškių kaimo – Juozą Petravičių su dukra ir būgnininką Stasį Gaiduką ir linksmai šventėme.
Regina Nemeikštienė
Užimtumo specialistė
