Kol oras dar leidžia, nutarėme pasižvalgyti po Aukštadvario regioninį parką. Su mumis kaip visada keliauja ir daug įdomaus parodo bei papasakoja Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė.
Regioninio parko ribose yra ne viena įdomi lankytina duobė. Vadinamąją „Velnio duobę“ bei Strėvos įgriuvą mes jau aplankėme, bet dar yra ir neištirtų, nežinomų duobių. Viena tokia duobė yra netoli mūsų centro gyventojos Aldonos – Birutės Ratkevičienės tėviškės Krunio kaime. Šią duobę mums Aldutė ir parodė, o Rita džiaugėsi atradusi naują gamtos objektą.
Po to nuvažiavome į Semeliškių miestelį, esantį Elektrėnų savivaldybėje. Vyr. kultūrologė Rita supažindino mus su miestelio atsiradimo istorija. Spėjama, kad gyvenvietė įkurta 13 a. Manoma, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo prūsiško vardo Samilis, nes Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis čia apgyvendino nuo kryžiuočių pabėgusius prūsus ir jų vadą Samilį. Tad ilgainiui miesteliui ir prigijo Semeliškių vardas.
Semeliškės – valstybės saugomas urbanistikos paminklas. XIX a. pab. Susiformavęs linijinis tinklas, miestelio centre gatvės išplatėja ir sukuria beveik trikampę aikštę.
Apžiūrėjome atnaujintą gimnazijos pastatą, aikštės ir viso miestelio akcentą – Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvę (pastatytą 1896 m.), medinę Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčią (pastatytą 1783 m.).
Miestelis įsikūręs prie Strėvos, Dabintos ir Beržuolės upių, apsuptas didesnių ir mažesnių ežerų, todėl mėgstamas poilsiautojų.
Regina Nemeikštienė
Užimtumo specialistė
