Užgavėnės nuo senų laikų žinomosEuropoje. Slavų tautų folklore matomiryškūs šios šventės panašumai. Lenkijoje švenčiami Zapusty, Rusijoje -Maslianica, Ukrainoje – Kolodij, Bulgarijoje – Syrny zagovelki. Šimtmečiais mūsų tautos išlikimo pagrindubuvo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Per Užgavėnes ir kitas kalendorines šventesdidžiausias dėmesys buvo skiriamas derliui, gyvulių prieaugliui, bendruomenėsnarių sveikatai, sėkmei, vaisingumui užtikrinti. Užgavėnių šventimas turi savo skirtumus bei savitumus.Pavyzdžiui Klaipėdos krašte švenčiamas Šupinio vakaras. Dzūkijoje giapsiribojama tradicinėmis vaikštynėmis po kaimus. Čia niekada nebuvo gaminamosmedinės ar kitokių medžiagų kaukės. Persirengėliai vaikščiojo suodžiais veiduspasitepę, kiek spalvingiau ar juokingiau apsirengę. Šeimininkės vaišindavęriebiais valgiais ir blynais. Vakare jaunimas susirinkdavo pavakaroti irpadūkti. Užgavėnių dieną valgė riebiai ir dažnai. Valgių simbolinė prasmė irgausa atsirado iš aukojimų ritualų seniesiems dievams. Paprotys vaišintipersirengėlius, svečius iš kitų šalių šprasminamas ryšys su anapusybe,išėjusiais protėviais. Taip garantuojama skalsa visus metus. Ilgainiui šišventė neteko savo ritualinės prasmės ir pamažėl virto papročiu. Šiandieniniaietnologai mitologai tiria Morės funkcijas ir spėja, kad jos sudeginimas - sunykimas tai naujų gyvybinių jėgų sugrįžimą.
Gerai užsigavėsi, visus metus sotus klestėsi - su tokiu šūkiu smagi Užgavėnių persirengėliųeisena dainuodami keliavo po Aukštadvario miestelyje esančias įstaigas. Žiemosjau nė kvapo nėra, todėl persirengėliai vijo iš kiemų ligas, nelaimes, blogąnuotaiką. Sergančius gydė, neištekėjusioms merginoms gerus vyrus gauti linkėjo,stokojantiems pinigų žadėjo, sveikus daug darbų nuveikti ragino. NuoAukštadvario regioninio parko lankytojų centro kelionę pradėję klajūnai pabuvojo Šv. Domininko namuose pas senelius,, Aukštadvariogimnazijoje, Aukštadvario seniūnijoje, Čižiūnų socialinių paslaugų centre irkitose įstaigose.
Aukštadvario gimnazijosmoksleivius subūrė ir mokino Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialovedėja Ramunė Jarmalavičiūtė, kuri vadovauja bibliotekos saviraiškos studijai,Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė. Joms talkino Aukštadvariogimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Česlova Pociūnienė ir buvęsČižiūnų kaimo gyventojas Julius Buivydavičius. Beje, gabus kraštietis grojaakardeonu, muša būgną, dainuoja. Apsilankiusių svečių iš tolimų kraštų vizitu džiaugėsi Šv.Domininko namų ir Čižiūnų socialinių paslaugų cento seneliai. Džiaugėsi ir„daktarkos “ , galėdamos pagelbėti, kuomet seneliai noriai aiškino savonegalavimus. Senelių veidai švytėjo, anot jų „širdij jauni pasidarėm“. Šv.Domininko namuose Užgavėnių svečius pasitiko darbuotoja Edita su savoglobotiniais ir už gydymus, linkėjimus saldumynais mokėjo. Gaila, kad direktorėJanina išvykusi buvo, nes atvykėliai jai linkėjimų atnešę turėjo. Aukštadvarioseniūnui ir darbuotojoms viešnios didelę laimę ir stiprią sveikatą, ogimnazijos direktoriui ir mokytojams daug sveikatos ir stiprybės auklėjantmoksleivius žadėjo. Čičiūnų socialinių paslaugų cento direktorė Irena su savolinksmu kolektyvu persirengėlius už stalo sodino blynais bei arbata vaišino,idant nepavargtų tolimoje kelionėje. Senelių laisvalaikio organizatorė Reginapasirūpino dovanomis ir šių gražių akimirkų įamžinimu. Vyriausiemsatvykėliams čia taip patiko, kad kaikurie, kuomet negalėsią per svietą keliauti, vietas čia gyventi užsisakė.Šurmulys, dainos truko ilgai, galop atvykėlai buvo išlydėti ir vėl laukiami pometų. Visi pasijutome laimingais irstipriais vėl prisiminę savo diedųtradicijas.
Rita Balsevičiūtė Aukštadvario regioninioparko specialistė
