Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes, manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius.
Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko.
Anksčiau Vėlinės buvo pradedamos švęsti Visų Šventųjų dienos pavakare. Po pamaldų žmonės skubėdavo į kapines, eidavo grupelėmis, šeimomis, pasišviesdami deglais. Tvarkydami kapus degindavo supuvusius kryžius, nukritusias šakas ar stagarus. Mediniai kryžiai buvo vis atnaujinami ir stovėdavo tol, kol šioje vietoje gyvendavo mirusiųjų ainiai.
Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.
Čižiūnų socialinių paslaugų centro gyventojai, dienos centro lankytojai pastoviai prižiūri mirusių centro gyventojų bei buvusių Tamašavos vaikų namų auklėtinių kapus.
Šiemet prieš Vėlines taip pat aplankėme kapines, sutvarkėme kapus, uždegėme žvakutės.
Čižiūnų socialinių paslaugų centre lankėsi Aukštadvario parapijos monsinjoras V.K.Sudavičius, buvo aukojamos Šv Mišios už mirusius mūsų centro gyventojus ir už visus centro gyventojų bei dienos centro lankytojų mirusius artimuosius.
Regina Nemeikštienė
Užimtumo specialistė
