Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai

Trakų štai garbinga pilis!

Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,

O ji tebestovi dar vis.

Maironis

Nors Trakuose yra gražuolis Užutrakio dvaras, kurį mes jau aplankėme, tačiau Trakų pasididžiavimas yra pilis. Tai unikalus Lietuvą garsinantis viduramžių palikimas.Dabar pilis yra vienas populiariausių Lietuvoje lankomų objektų, todėl ir centro gyventojai bei Dienos centro lankytojai nutarė susipažinti su pilimi.

Keliaudama vasaros dangumi vis aukščiau kyla saulutė , o žmones džiugina vis tirštesnė laukų žaluma, vis ryškesniais gėlių žiedais mirguliuojančios pievos. Ateina trumpiausios metų naktys. Tada švenčiama pati gražiausia iš visų baltiškųjų švenčių – Kupolinės, arba Rasa, arba Joninės.

Kaip bepavadintumėme : Kupolinėmis, Rasa ar Joninėmis, tai yra gamtos šventė, švenčiama gamtoje ir su gamta.

Visi žolynai, srūvant vidurvasario šviesai, turi daugiausia galios, o vaistažolės –  gydomųjų savybių. Už šviesą ir šilumą reikia padėkoti saulei, paprašyti jos palankumo kitiems metms. Kad žemės neaprėptų tamsa, reikia pasirūpinti kitokia šviesa ir šiluma. Tam reikalinga ugnis, todėl uždegamas laužas.

Eina paskutinės birželio mėnesio dienos ir gyventojos beveik su nostalgija kalba, kad jau greit atsisveikinsim. Atsisveikinsim vėl iki kitų gegužinių bei birželinių maldų.

Bendra malda, pabuvimas kartu suartina, įkvepia, suteikia jėgų tolesniai veiklai.

Šiemet gegužę ir vėl savo giesmes skyrėme Švč. Mergelei Marijai, o birželį – Švč. Jėzaus Širdžiai.

Birželio 2 dieną, penktadienį, su centro gyventojais dalyvavome labai gražiame renginyje, kurį organizavo Aukštadvario regioninis parkas.

Aukštadvario dvare vyko susitikimas su aukštadvariečiais, asmeniškai pažinojusiais Vladą Mongirdą. Mokytojas K.Venckus supažindino su daktaro biografija. Išgirdome mokytojų Lionginos Šovienės ir Vlados Zabarauskienės atsiminimus, jos labai šiltai atsiliepė apie šį Aukštadvario krašto šviesuolį. Vėliau mokytoja V.Zabarauskienė pravedė ekskursiją po dvaro parką.

Tęsiame pavasarines keliones. Šį kartą nutarėme pasigrožėti rajono pasididžiavimu – Užutrakio dvaru.

Dvaras stovi Galvės ežero pakrantėje. Susipažinome su dvaro istorija, apžiūrėjome pagrindinį dvaro pastatą ir kitus išlikusius statinius. Pasivaikščiojome po parką, pasigrožėjome atkurtomis skulptūromis, pavėsinėmis, terasa.

Užutrakio dvaro parkas paliko centro gyventojams neišdildomą įspūdį.

Aukštadvario jaunieji miško bičiuliai „ Verkniukai“ su savo vadove Česlava Pociūniene aplankė mūsų centro gyventojus šį trečiadienį ir pamokė pasidaryti įvairiaspalvių tulpių.  Ir močiutės, ir mergaitės dirbo kaip bitutės. Senolės džiaugėsi ir didžiavosi savo pačių pasigamintomis gėlytėmis.