Trakinių atlaidai

DSCF3951

Kasmet rugsėjo 8 – ąją, per Švč. Mergelės Marijos  Gimimo iškilmę, Trakų bažnyčioje vyksta atlaidai. Per Trakines rengiami maldininkų žygiai į Trakus. Čižiūnų socialinių paslaugų centro gyventojai taip pat tradiciškai vyksta į Trakų bažnyčią.

Šiemet Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia sulaukė popiežiaus Pranciškaus dėmesio – jai buvo suteiktas garbingas bazilikos titulas.

Tradiciniai Trakinių atlaidai vyksta rugsėjo 1 – 8 dienomis. Šiemet jais pradedamas švęsti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus.

Vasaros palydos

DSCF3924

„Vasara praėjo, vasara praėjo! –“
Groja vėjo smuikas, rudeninio vėjo.
Gluosniai nusiminę vieškelin žiūrėjo:
„Vasara praėjo, vasara praėjo!“.

Salomėja Nėris

Išvyka į Pivašiūnus

DSCF3888

Nuo 1988 – ųjų metų kiekvieno mėnesio 15 – oji švenčiama kaip išskirtinė Pivašiūnų Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos pagerbimo diena.

Per atlaidus nuo XVIII a. miestelyje, greta bažnyčios, vykdavo mugės, kuriose būdavo galima nusipirkti maisto, religinių daiktų.

Per didžiuosius atlaidus Pivašiūnuose meldžiamasi už šeimas, jaunimą, ligonius ir apleistuosius, mokytojus ir mokinius, žemdirbius.

Pasimelsti Pivašiūnų Mergelei per atlaidus nuvažiavo ir Čižiūnų socialinių paslaugų centro gyventojai. Meldėmės už save, centro gyventojus, darbuotojus, meldėme sveikatos, taikos ir Dievo palaimos.

Išvyka į Trakus

DSCF3881

Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai

Trakų štai garbinga pilis!

Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,

O ji tebestovi dar vis.

Maironis

 

Nors Trakuose yra gražuolis Užutrakio dvaras, kurį mes jau aplankėme, tačiau Trakų pasididžiavimas yra pilis. Tai unikalus Lietuvą garsinantis viduramžių palikimas.Dabar pilis yra vienas populiariausių Lietuvoje lankomų objektų, todėl ir centro gyventojai bei Dienos centro lankytojai nutarė susipažinti su pilimi.

Joninės

DSCF3799

Keliaudama vasaros dangumi vis aukščiau kyla saulutė , o žmones džiugina vis tirštesnė laukų žaluma, vis ryškesniais gėlių žiedais mirguliuojančios pievos. Ateina trumpiausios metų naktys. Tada švenčiama pati gražiausia iš visų baltiškųjų švenčių – Kupolinės, arba Rasa, arba Joninės.

Kaip bepavadintumėme : Kupolinėmis, Rasa ar Joninėmis, tai yra gamtos šventė, švenčiama gamtoje ir su gamta.

Visi žolynai, srūvant vidurvasario šviesai, turi daugiausia galios, o vaistažolės –  gydomųjų savybių. Už šviesą ir šilumą reikia padėkoti saulei, paprašyti jos palankumo kitiems metms. Kad žemės neaprėptų tamsa, reikia pasirūpinti kitokia šviesa ir šiluma. Tam reikalinga ugnis, todėl uždegamas laužas.

Garbiname Švč. Mergelę Mariją. Meldžiamės Švč. Jėzaus Širdžiai.

DSCF3759

Eina paskutinės birželio mėnesio dienos ir gyventojos beveik su nostalgija kalba, kad jau greit atsisveikinsim. Atsisveikinsim vėl iki kitų gegužinių bei birželinių maldų.

Bendra malda, pabuvimas kartu suartina, įkvepia, suteikia jėgų tolesniai veiklai.

Šiemet gegužę ir vėl savo giesmes skyrėme Švč. Mergelei Marijai, o birželį – Švč. Jėzaus Širdžiai.