Aukštadvario maltiečių dėka vieniši senoliai Velykas sutiko su šypsena ir viltimi
- 2016 6 balandžio
- Renginiai
Gamtos atgimimą skelbiantis pavasaris atnešė gerąją naujieną – žinią apie dieviškąjį prisikėlimą. Tai Velykos, įkūnijančios visų mūsų pabudimą – mūsų tikėjimo, bendrystės, vilties ir meilės. Šventinės prisikėlimo nuotaikos įkvėpti Aukštadvario jaunieji maltiečiai nusprendė Velykų džiaugsmu pasidalinti su globojamais senoliais.
Velykų šventimas prasideda Verbų sekmadieniu. Tad ir Aukštadvario maltiečiai jį pradėjo kartu su Aukštadvario regioninio parko etnografės Ritos Balsevičiūtės pagalba rišdami dzūkiškas verbas. Vėliau jos klebono monsinjoro Vytauto Kazio Sudavičiaus buvo pašventintos Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Prieš Velykas šios verbos buvo įteiktos Šv. Domininko senelių namų ir Čižiūnų socialinių paslaugų centro gyventojams, bei „Maisto ant ratų” projekto gavėjams.
Čižiūnų socialinių paslaugų centro ir senelių namų gyventojai ne tik džiaugėsi jaunųjų maltiečių rištomis ir dovanotomis verbomis, bet ir kartu su jaunimu dažė velykinius margučius. Kiaušinis – vaizdžiausias virsmo, naujos pradžios atsiradimo simbolis, o jo dovanojimas – naujos vilties suteikimas. Taigi kiaušinių marginimas suteikė tikro bendravimo šilumos ir senoliams, ir jaunimui. Vieni vadovavosi senomis tradicijomis, kiti – jaunatvišku kūrybingumu, bet visi vaikiškai džiaugėsi būvimu kartu.
Štai Čižiūnų senelių namuose gyvenanti 93 metų Bronė prisiminė, kad paskutinį kartą velykinius margučius dažė jau prieš daugelį metų. Ši garbingo amžiaus senolė su džiaugsmo ašaromis dėkojo maltiečiams, ją globojantiems jau ilgą laiką. Kol Bronė gyveno Burbiškių kaimo vienkiemyje, maltiečiai ją lankė namuose, dabar nepamiršta jos senelių namuose. Moteris nebeturi artimųjų – palaidojo savo vaikus, tad maltiečiai jai kaip šeima ir laukia jų senolė kaip šeimos narių.
Nevaikštantiems senelių namų gyventojams jaunieji maltiečiai verbas ir margučius nešė į kambarius. Tai labai pradžiugino ir šiltus prisiminimus atgaivino močiutei Zofijai. Senolė turi atminties problemų, tad šventinė verba jai buvo tikras atgimimo ir atsinaujinimo simbolis, sugrąžinęs ją į jaunas dienas.
Čižiūnų socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Vilma Kozėlienė pasakojo, kaip šių namų gyventojai per Velykų sekmadienį juos lankiusiems artimiesiems rodė savo dažytus ar maltiečių dovanotus margučius, kaip džiaugėsi jaunimo rištomis verbomis. Galbūt kažkam pasirodys – kas čia ypatingo, taip ir turi būti. Juk jaunimas turi lankyti senelius. Bet juk tai yra pats tikriausias prisikėlimo pavyzdys. Vieniems – tikėjimo artimu, kitiems – pagarbos silpnesniajam. Vieniems tai širdžių šilumos, kitiems – patriotiškumo pamokos. Juk būti šalies patriotu, tai pirmiausia mylėti jos žmones, didžiausią šalies vertybę. Tad kuo daugiau tokių jaunystės ir patirties susitikimų, gerumo pamokų, tuo vieningesnė bus Lietuva.
Jaunosios maltietės Martynos paklausus, kas jai labiausiai įsiminė bendraujant su senoliais, mergaitė atsakė – šypsena. Visų lūpose ir akyse… Norisi, kad ta šypsena ir šilti prisiminimai dar ilgai lydėtų taip bendravimo išsiilgusius senolius, kad neleistų surambėti jaunoms širdims…
Maltiečiai skatina visus geros valios žmones nepamiršti silpnesnių ir vargų prispaustų mūsų visuomenės narių ir prisidėti prie jų globos 2 proc. GPM. Kaip tai padaryti, sužinosite užsukę www.2proc.maltieciai.lt
Jums tik 2, mums – net 2 proc.
Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorių koordinatorė
El. p.: irena.berzinskiene@maltieciai.
