Su Atvelykio arba Vaikų Velykėlių švente baigiasi visa Velykų savaitė. Tą dieną krikštatėviai ir krikštavaikiai dovanoja vieni kitiems margučius. Giminės aplanko vieni kitus pries didžiuosius pavasario darbus. Kaimuose vaikai ridena kiaušinius, supasi, dainuoja ir pokštauja. Labai geras ženklas suptis supynėse, nes buvo tikima, kad vaikai augs sveiki ir stiprūs. Kiaušiniai Atvelykiui buvo marginami ir dažomi, dažnai raudona spalva, reiškiančią gyvybę, kraują. Vaikai stengdavosi kuo daugiau išsilošti kiaušinių, nes jie toli gražu buvo ne kasdieninis maistas. Lovelius kiaušinių ridinėjimui pagamindavo tėvai ar nagingesni kaimų meistrai. Darydavo iš medžio žievės. Medis turi būti nupjaunamas iš rudens, nuimama žievė ir pamažu išdžiovinama. Prie vieno lovelio krašto prikalama išdailinta lentutė su įduba, šiek tiek pakelianti ir prilaikanti lovelį. Jis tarnaudavęs ilgus metus.
Tradicinė Atvelykio margučių ridinėjimo popietė „Katras drūčiausias“, vyko Čižiūnų socialinių paslaugų centre. Senelius aplankė Velykų bobutė iš Aukštadvario regioninio parko direkcijos su anūkais iš Aukštadvario gimnazijos. Jie klausinėjo senelius apie Atvelykio tradicijas, kartu dainavo dainas. Buvo prisiminti pasakojimai apie Velykų rytą šokančią saulę, ketvirtą Velykų dieną minimą deivę Ladą, kuomet šiukštu negalima judinti žemelės, antraip ledai su lietumi iškaposią želmenis. Buvo prisimintas pirmasis pavasario perkūnas, kuriį išgirdus reikia griūti ant žemės ir kūlio verstis, tai tuos metus nieko „nesopės“. Kalbėta apie margučio prasmę ir galias. Namuose paliktas margutis saugo nuo ugnies ir perkūno, po tvarto slenksčiu pakastas – saugo gyvulius nuo vagių, ligų ir vilkų, į pasėlių lauką užartas – apsaugo derlių, o ant kapų nuneštas – velykinė dovana mirusiems giminaičiams. Šios gražios tradicijos dar žinomos ir dabar. Senelis Jonas Kiseliauskas iš Nikronių kaimo mokė vaikus, kaip reikia teisingai ridinėti kiaušinius, kuriuo galu iš lovelio paleisti. Zofija Geinaitė iš Purvynų kaimo pasakojo, kuomet ji buvo paauglė jie kiaušinius ridinėdavo lauke. Jei būdavo prastas oras tada ridendavo kambaryje, bet patenkinti nebūdavo, nes po pirkią landžiodavę mažučiai vaikai, kurie eidami dažnai nugriūdavę ir sudaužydavę margučius… Velykų bobutė pasakojo, kaip jai dar mažai būnant, per Atvelykį ją aplankė krikštų tėvelis ir padovanojo didelį, raudonai dažytą žąsies kiaušinį… Didelė dovana ir senovėje buvęs toks kiaušinis. Margučių ristynėse dalyvavo visi: vaikai, seneliai, personalo ir socialinės darbuotojos. Geriausiai ridinėti sekėsi senoliui Jonui, o jis kaip patyręs mokytojas, kantriai aiškino ir ragino jokiu būdu neskubėti. Seneliams buvo smagu prisiminti vaikystės laikus, pamokyti vaikus prosenovinių papročių. Smagu, kad nepamirštame vyresnės kartos, vyksta bendradarbiavimas, esame reikalingi vieni kitiems, džiaugiamės prasmingai pabuvę kartu.
Aukštadvario regioninio parko vyr. specialistė Rita Balsevičiūtė
